＋
Paaiškinimai, pavyzdžiai ir papildomos grupės
Darbinė dalis viršuje sąmoningai kompaktiška. Joje nėra grupių pavadinimų: raidės turi būti pasiekiamos kaip klaviatūroje, o ne skaitomos kaip vadovėlis. Ši apatinė dalis skirta paaiškinimams.
Balsių kiekybė
Vertikali balsių matricos kryptis rodo ilgėjimą: brėvė → bazinė grafema → makronas → atskira ilgoji grafema. Pvz. O šeimoje:
Balsių kokybės rezervas
Taškas virš balsio tęsiamas pagal lietuvišką E → Ė precedentą kaip galimos kokybinės diferenciacijos kryptis.
Kietumas ir minkštumas
Pasirenkamas skaitymo patikslinimas: kaḷnas : kal'tė. Taškas po priebalsiu rezervuojamas aiškiai pažymėtam pakietinimui, apostrofas – praktiškam minkštinimui.
Tarpkalbinis raštingumas
Ženklai apačioje ir rezerve padeda nepasimesti skaitant kaimyninių ir kitų kalbų raidynus.
Pakartotiniai mygtukai šioje aiškinamojoje dalyje yra aktyvūs – juos taip pat galima spausti ir įterpti ženklus į teksto lauką.
Paskirtis ir pamatiniai organizaciniai principai
Kam pirmiausia skirtas?
Poetams, prozininkams, dramaturgams, dainų tekstų autoriams, kraštotyrininkams, publicistams ir kitiems žmonėms, viešai skelbiantiems tarmišką kūrybą.
Kas yra mokslinis užnugaris?
2024 m. lietuvių tarmėtyros TFA garsynas naudojamas kaip kontrolinis garsų žemėlapis: jis padeda matyti, kokius skirtumus tarmės realiai turi, tačiau nepasako, kokią grafemą ŠATRIS privalo pasirinkti.
Projektavimo prioritetas
- Jau įkultūrintos lietuvių grafemos ir istorinis paveldas: Ėė, Yy, Čč, Šš, Žž, Ąą, Ęę, Įį, Ųų.
- Jau naudojama ŠATRIO sistemos logika.
- Sisteminga esamų grafemų šeimų plėtra.
- Istorinių ir kitų raidynų grafemų rezervas.
- TFA – kontrolė ir paaiškinimas, o ne raidžių diktantas.
- Kaimyninių kalbų raidynai – papildomas precedentų ir fonetinio raštingumo sluoksnis.
Kiekybė ir kokybė
Kiekybinį principą geriausiai iliustruoja Ĭ → I → Ī → Y: labai trumpas → trumpas → pusilgis → ilgas. Analoginė U šeimos kryptis: Ŭ → U → Ū → Ɯ.
Ii ir Ėė neliečiamos ir neperinterpretuojamos. Jos naudojamos kaip istoriniai grafiniai precedentai. Taškas virš kitų balsių gali būti produktyvus kokybinės modifikacijos ženklas tik ten, kur Unicode atvaizdavimas stabilus, pvz. Ȧȧ, Ȯȯ, Ẏẏ.
Priebalsiai
Istoriniai hačekai sąmoningai išlaikomi: Čč, Šš, Žž. Tas pats principas gali būti tęsiamas naujuose ar fakultatyviuose ženkluose, pvz. Ǧǧ, X̌x̌, Ǯǯ.
Dz, Dž išlieka tradiciniai pagrindiniai užrašymai; Ʒʒ, Ǯǯ gali būti siūlomos kaip neprivalomos istoriniais precedentais paremtos viengrafės alternatyvos.
Minkštinimas ir pakietinimas
Praktinis minkštinimo ženklas – paprastas apostrofas '. Taškas po priebalsiu rezervuojamas aiškiai norimam pakietinimui. Šie ženklai yra papildomas tarimo patikslinimo sluoksnis, o ne privaloma kiekvieno teksto dalis.
Techninis kriterijus
Grafema gali būti teoriškai logiška, bet netinkama praktiniam raidynui, jei skirtinguose šriftuose, naršyklėse ar įrenginiuose atvaizduojama nestabiliai. Dėl to taškuoti kombinaciniai Є̇, Э̇, Ɑ̇ variantai nenumatomi.
Norminė lietuvių rašyba → ŠATRIS → 2024 m. TFA kontrolė
Lentelė skirta ne fonetikos specialistui, o kūrėjui: pirmiausia rodoma pažįstama norminė lietuvių rašyba, tada galimas ŠATRIO sprendimas, o TFA pateikiama tik kaip mokslinis orientyras.
| Garsinė / funkcinė sritis | Norminė LT | ŠATRIS | 2024 TFA orientyras | Statusas / pastaba |
|---|---|---|---|---|
| I trumpasis | I i | I i | [i] / [ɪ] pagal realizaciją | istorinis branduolys |
| I pusilgis | – | Ī ī | [iˑ] | pamatinis ŠATRIO sprendimas |
| I ilgasis | Y y | Y y | [iː] | istorinis LT sprendimas |
| Vidurinė balsių sritis | – | Ə ə / Э э | [ə] ir artimos pozicijos | praktinė šeimos pradžia; ribos diskusinės |
| O bazė / atviresnė kokybė | O o | O o; rezervas Ɔ ɔ | [o], [ɔ] | Ɔɔ – rezervinis kokybinės šeimos centras |
| U pusilgis / ilgasis | Ū ū | Ū ū / Ɯ ɯ | [uˑ] / [uː] | ŠATRIO kiekybinė architektūra |
| Č, Š, Ž | Č č, Š š, Ž ž | Č č, Š š, Ž ž | [t͡ʃ], [ʃ], [ʒ] ir artimos | hačekų tradicija nekeičiama |
| Dz / Dž | Dz / Dž | Dz / Dž; gal. Ʒʒ / Ǯǯ | [d͡z] / [d͡ʒ] | viengrafės alternatyvos neprivalomos |
| Ch / x | Ch ch | X x | [x] | viengrafė praktinė kryptis |
| Minkštumas | dažniausiai kontekstas / i | ' | ʲ | papildomas kūrėjo tarimo ženklas |
| Pakietinimas | specialiai nežymimas | taškas po priebalsiu | TFA diakritinės priemonės | naudoti tik realiam poreikiui |
Poliftongai ir dvibalsiai
ie, uo, ai, au, ei, ui ir kt. šiuo etapu paliekami tradiciniais dvigrafiais. ŠATRIS neprivalo viengrafemizuoti fonologinės teorijos kategorijų.
Rezervinės grafemos
Ɔɔ · Ʋʋ · Þþ · Ƿƿ · Ææ · Œœ · Ȝȝ · ⵊɪ · Џџ · Ɣɣ · Ҩҩ · Δδ · Ψψ · Øø · Өө · Ƣƣ · Λλ · Зᴈ
Rezervas nėra privalomo raidyno dalis. Jis laikomas būsimiems realiems poreikiams: tarmių, istoriniams, kontaktiniams ar tarpkalbiniams garsams.
Raidos istorija ir projekto genezė
Vasilijaus Lenskio paskaitos, treniruotės ir knyga ARIOM tampa ankstyvu impulsu domėtis skirtingų kalbų garsų fiziologiškumu ir lietuvių kalboje trūkstamais garsais.
Ilgas brendimo etapas: šeimos tarmių aplinka, kalbos kultūra, kitų kalbų tarimo stebėjimai, konsultacijos, tarmių leidiniai, žemaičių ir latgalių raidynai, Unicode ir pasaulio raidynų peržiūra.
Prasideda maždaug mėnesio intensyvus praktinio realizavimo spurtas.
Viešai dar vartojamas pavadinimas ŠATA; svarstomos E–Ė, TFA, Є/Э, minkštumo, viengrafio Ch pakaitalo ir kitos būsimos sistemos problemos.
Dokumentuotame įraše dar vartojama ŠATA.
Fiksuojama tarmiško -ys problematika, ežerų vardai, asmenvardžiai ir galimas sėlių substrato klausimas; temos kontekste reikšminga ir istorinė šeimos pavardės forma ŽIDONYS.
Paleidžiama veikianti internetinė realizacija ŠATRIS – raidynas ir virtualioji klaviatūra.
ŠATRIS tiesiogiai apibūdinamas kaip pilotinis, nebaigtas variantas; dar sprendžiami dvibalsiai, dalis simbolių laikoma rezervu, išsamus aiškinamasis raštas dar neparengtas.
Dėl nuovargio ir kitų darbų tolesnė revizija sąmoningai atidedama. Pasaulio raidynų peržiūra jau atlikta; daugiausia trūksta išsamaus metodinio ir istorinio aprašymo.
Artūras Jazavita, remdamasis autoriaus nusakytais etniniais motyvais, sukuria ŠATRIO emblemos eskizus ir palaiko projekto sklaidą.
Atliekama sisteminė revizija: sugrįžta brėvės, taškuoti balsių variantai, tikslinami rezervai, pridedamas priebalsių pakietinimas taškais; DI priemonės leidžia pagaliau sistemiškai parengti anksčiau atidėtą aiškinamąjį ir istorinį aparatą.
Asmenys, indėliai ir poveikiai
Indėliai sąmoningai atskiriami nuo pamatinės projekto autorystės. Eiliškumas pateikiamas pagal projekto genezės ir poveikio logiką.
- Vasilijus Lenskis – ankstyvas garsų fiziologiškumo ir kalbinių skirtumų idėjinis impulsas.
- Ruslanas Setarovas – konsultacijos bendrais fonetikos ir kalbotyros klausimais.
- Dževatas Setarovas – kalbotyros mokslinės aplinkos ir profesionalaus pavyzdžio poveikis.
- Vladas Palubinskas – alternatyvių rašybos sprendimų ir viešos internetinės realizacijos precedentas.
- Lietuvių kalbininkai ir mokslininkai – Kazimieras Garšva, Alvydas Butkus, Asta Kazlauskienė, Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė, Aleksas Girdenis, Gertrūda Židonytė ir kt.: mokslinis, metodinis ir diskusinis fonas.
- Šeimos ir artimos tarmių aplinkos žmonės – Ipolitas Židonis, Juzė Aldona, Jolita Židonytė Jocienė, Violeta Židonytė; taip pat Regina iš Žemaitijos: kalbos kultūros, tarimo ir tarmiškos savivokos poveikiai.
- Artūras Jazavita – emblemos ir posterio eskizai, vizualinės tapatybės interpretacija, psichologinis projekto sklaidos palaikymas.
- Saulius Židonis (Aukštaitis) – pamatinė projekto idėja, raidyno sistema, grafemų parinkimas, virtualios klaviatūros realizacija ir revizijos.